

Kas iš tiesų lemia, kad vienoje miesto aplinkoje jaučiamės gerai, o kitą norime kuo greičiau palikti? „Darnu Group“ kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais pažvelgė į kokybišką gyvenimą mieste per žmogaus pojūčius.
Bendrovės iniciatyva KTU atliktas neurosensorinis eksperimentas pirmą kartą Lietuvoje nagrinėjo, kaip gamtos ir miesto aplinka veikia žmogaus smegenis, fiziologinius rodiklius ir emocinę būseną.
Kurdami naujus kvartalus puikiai žinome, kad gyvenimo kokybę lemia ne vien būstas. Ne mažiau svarbi yra aplinka, kurią patiriame kiekvieną dieną – eidami gatve, būdami tarp pastatų, matydami žalumą, vandenį ar miesto panoramą. Todėl inicijavome tyrimą, siekdami geriau suprasti, kaip skirtingi aplinkos scenarijai veikia žmogaus savijautą.


„Darnu Group“ inicijuotą ir finansuotą tyrimą 2026 m. atliko KTU Elgsenos tyrimų laboratorijos „Neuro LAB“ ir KTU Biomedicininės inžinerijos instituto tyrėjų komanda. Juo buvo siekiama išsiaiškinti, kaip kinta tiriamųjų fiziologiniai parametrai ir savijauta stebint virtualioje realybėje modeliuojamus gamtos ir miesto centro vaizdus.



Smegenų veiklos aktyvumo matavimas (fNIRS) – ant tyrimo dalyvio galvos uždedama speciali kepurėlė su jutikliais, kurie matuoja kraujo deguonies pokyčius smegenų paviršiuje.

Širdies ritmo ir kraujotakos vertinimas (EKG ir FPG) – iš specialiais elektrodais ir jutikliais registruojamų fiziologinių signalų buvo vertinama elektrinė širdies veikla ir kraujagyslių tonuso pokyčiai.

Apklausa – dalyviai prieš tyrimą, jo metu ir po jo pildė apklausos anketą apie savo emocinę būseną ir savijautą pagal dvi – PANAS ir SAM – skales.


tyrimo dalyvių atveju užfiksuotas sumažėjęs smegenų aktyvumas stebint gamtos vaizdus
Gamtos ir miesto centro aplinkos smegenis veikė skirtingai: žiūrint gamtos vaizdus buvo pastebėtas mažesnis aktyvumas kairiojoje priekinėje (prefrontalinėje) smegenų žievėje – srityje, kuri atsakinga už dėmesį, susikaupimą ir informacijos apdorojimą. Miesto centro aplinka šią smegenų sritį aktyvino – ji labiau skatino tyrimo dalyvių budrumą, dėmesio sutelkimą ir intensyvų susikaupimą.
Gamtos aplinkoje prefrontalinė smegenų žievė dirbo ne taip aktyviai, šie vaizdai leido smegenims pailsėti, tarsi „išjungti darbo režimą“, o miesto aplinka, atvirkščiai, jį palaiko įjungtą.



Užfiksuotas sumažėjęs smegenų aktyvumas stebint gamtos vaizdo įrašą – 13 iš 17 (76%)



Užfiksuotas silpnas arba neužfiksuotas smegenų aktyvumo pokytis – 4 iš 17 (24%)

Širdies susitraukimų dažnis miesto ir gamtos vaizdų stebėjimo metu buvo lyginamas su kiekvieno dalyvio širdies susitraukimų dažniu ramybės metu (100 % = ramybės būsena):
Stebint miesto vaizdus, tyrimo dalyvių širdies ritmas buvo šiek tiek aukštesnis nei stebint gamtos vaizdus. Periferinės kraujotakos rodikliai stebint gamtos vaizdus išliko stabilūs, o stebint miesto vaizdus – nežymiai sumažėjo. Nors šie skirtumai buvo nedideli, jie rodo nežymų streso lygio padidėjimą VR miesto aplinkoje ir didesnį organizmo atsipalaidavimą VR gamtos aplinkoje.


Širdies ritmas (% nuo ramybės lygio)


Širdies ritmas (% nuo ramybės lygio)




Visi tyrimo dalyviai nurodė, kad GERIAUSIAI ATSIPALAIDUOJA GAMTOJE – nepriklausomai nuo to, kur gyvena patys – mieste ar priemiestyje.

Vos po kelių minučių buvimo VR gamtos aplinkoje daugelio tyrimo dalyvių smegenys persijungia į poilsio režimą. Tai reiškia, kad net trumpa pertraukėlė gamtoje darbo dieną gali būti naudinga.

Miesto centro vaizdai skatina labiau susikaupti, stebėti aplinką ir reaguoti į jos dirgiklius, todėl buvimas miesto centre gali didinti protinę apkrovą ir nėra visiems tinkamas poilsiui ir atsistatymui po įtemptos dienos kaip buvimas gamtoje.

Tyrimas moksliniais metodais patvirtino tai, ką daugelis žinome iš patirties – gamtoje labiau atsipalaiduojame.